Kodėl “Kauno alus” visą laiką liks maža, gailestį kelianti alaus darykla?

kauno alus
STOUTS kažkodėl daugiskaita :D

Trumpas komentaras apie straipsnį “Pas alaus alchemikę“. Nerašysiu jokio rišlaus ir vientiso teksto, tiesiog copy/paste užkliuvusias straipsnio vietas ir jas pakomentuosiu. Pats straipsnis labai melancholiškas. Nors tokio turbūt ir reikia, kad pasiektų savo tikslinį vartotoją. Man, kaip alaus mėgėjui jį skaityti buvo gėda.

 

„Anksčiau sakydavau, kad užsiimu alaus gamyba todėl, kad alus – vyriškas gėrimas. O moterys žino, ko vyrai nori“

Šaunu, kad pasirinkote aludarės specialybę, o ne naktinės plaštakės.

 

„Įrenginiai – kaip iš vadovėlio, – patikina p. Šileikienė. – Tačiau dar prieš 13 metų darykla buvo gerokai apleista. Ją įsigijus naujiems savininkams, pradėti renovacijos darbai, keičiami įrenginiai, bet kartu saugoma klasikinė alaus gamybos technologija.“ Technika, įranga kasmet tobulėja, tą pabrėžia ir „Kauno alaus“ vadovė, tad įdomu, kiek naujovės būtinos įmonei, kuri laikosi klasikinių, senųjų alaus gaminimo principų. Alus, priklausomai nuo rūšies, fermentuojamas nuo 5 iki 10 parų, vėliau brandinamas 30–90 parų.

Ir kas gi man užkliuvo čia? O gi visų pirma tas, kad kol visas pasaulis alų skirsto į stilius, tai lietuviai – į rūšis. Šviesus, tamsus ir kvietinis. 1977 metais M. Jackson parašė knyga “The world guide to beer”, kurioje įvedė naują terminą alaus stilius. Terminas prigijo ir yra naudojamas iki šiol. Jis yra pats geriausias ir tiksliausias. Iš jo naudojimo netgi galima atskirti tikrą beergeek’ą ir diletantą. Tokios smulkmenos, ir liktų smulkmenom, jei šis reiškinys nebūtų taip įsišaknijęs Lietuvos alaus scenoje. Terminologija ir alaus kultūra turėtų būti mažųjų daryklų arkliukas, bet deja. Švyturys pirmas sėkmingai užšoko ant šio arklio ir jiems gerai sekasi. Apskritai terminas rūšis = sovietų sąjunga, sakykit ką norit.

Kitas dalykas, tai koks kam skirtumas, kaip jūs gaminate savo alų? Tas viskas kas parašyta viršuje dar nereiškia, kad alus yra kokybiškas ar gero skonio. Tradicinė technologija, natūralios medžiagos ir pan. tėra beletristika. Visos daryklos sako tą patį. Vartotojui rūpi skonis. Ką galėtumėte pasakyti apie tai?

 

Norint sukurti natūralų, klasikinį produktą, reikia daug laiko, ir naujausios technologijos čia netaikomos.

Visiška nesąmonė. Tokio pat lygio nesąmonė, kaip ir Lietuvos alaus reglamentas. Visi, kas supranta sąvokos technologija reikšmę dabar turbūt kvatoja už pilvų susiėmę.

 

…didžioji dalis aludarių apsikrovę darbais, mėgina užsėsti kelias kėdes – tiek vadovo, tiek aludario, tiek finansininko…

Šitoj pastraipoj jau galima įžvelgti ir gilesnių problemų. Tokių, kaip verslo vadybos pagrindų neišmanymas.

 

„Pasvalio gėrimams“ šiuo metu vykdoma bankroto procedūra – pasak pašnekovės, smulkiajai įmonei buvo per sunku pakelti mokesčius. Prieš kelerius metus aludariai prarado akcizo lengvatą – pirmam milijonui litrų būdavo taikoma 50% „nuolaida“ („Kauno alus“ ja galėjo naudotis apie 4 mėnesius, o „Ponoras“, „Pasvalio gėrimai“ – kiaurus metus), išaugo ir pats akcizo mokestis. „Ir kitoms alaus darykloms dabar sunku, – gūžteli ji. – Galima guostis tuo, jog šiuo metu mus bent jau girdi – kad tokie esame, kad išskiriame save kaip mažuosius.

Ne vienam naivuoliui turbūt ašara skruostu nuriedėjo. Jūs esate tokia pat komercinė įmonė, kaip ir kitos rinkos dalyvės. Apie kokias lengvatas čia dar gali eiti šneka. Bėda ne mokesčiuose, o tame, kad apie verslą jokio supratimo neturite. Rinkos sąlygos per žiaurios? Yra daug sprendimų: verslo procesų valdymas, normali rinkodaros strategija… Galų gale jūs nesate kažkokia vertybė, be kurios Lietuva kažką prarastų.

 

Esame lietuviško kapitalo įmonės…

Ar ne per drąsu tą teigti turint omeny, kad esate akcinė bendrovė?

 

Mažieji su kartėliu prisimena ne tik prarastą akcizo lengvatą. Dėl pastarojo nesusipratimo – draudimo gaminti ir pardavinėti stipresnį nei 7,5% alų ir pilstyti į didesnę nei 1 l tarą (skaičiuojama, kad dėl šio sprendimo visa alaus rinka smuko 8,5%, o augo tik didžiausio šalies alaus gamintojo pajamos) – iki šiol sunkumų patiria ne viena darykla.

Mažų įmonių privalumas yra tas, kad jos greit gali prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Pas jus taip nėra, nes nėra tinkamų specialistų pokyčiams įgyvendinti. Jų verslo modelis – darau, kaip visi. Čia kaip iš tos reklamos populiariausia todėl geriausia. Bet čia visam šitam dalyke svarbiausia tai, kad MADA (mažųjų alaus daryklų asociacija) nemažą dalį pajamų gaudavo iš degradavusių alkoholikų, kurie vėliau perbėgo prie kitų gėrimų, tokių kaip vynas. Ant socialinės atsakomybės jums nusispjaut, o pelnytis iš žmonių nelaimės yra amoralu.

 

„Mažieji visuomenei pristatomi kaip stipraus alaus, „šamarleko, kurio neįmanoma gerti“, gamintojai.

Patys save taip pozicionuojate, todėl nėra čia ko skųstis dabar. Maximoj “Kauno Gyvas” 1,49lt su akcija, kuri būna nuolatos. Taip ir paaiškėja jūsų tikslinis segmentas.

 

„Kauno alus“ planuoja pradėti gaminti tamsų kvietinį, plėsti porterio gamybą. Atsiranda naujų įdomių rūšių, kaip antai alus su viržiais, kadagiais, avietėmis.

Sveikinu su nauja rūšimi, dar kitaip vadinamu dunkelweizen alaus stiliumi kilusiu iš Bavarijos. Šiuo metu Lietuvoje yra puikių šio stiliaus pavyzdžių iš Vokietijos. Bus labai įdomu paragauti lietuviškos šio stiliaus variacijos. Bet alus su viržiais ir panašiais ingredientais nėra čia jau jokia naujiena. Tiek Lietuva tiek visas pasaulis tokį alų darė dar tais laikais, kai apynių nežinojo, jei jau ką.

 

„Gyvą arba „Pilies“, – šypteli ji. – Dažniausiai renkuosi lagerio tipo alų. Paragauju ir kolegų alaus, bet nesu didelė alaus su viržiais, dobilais gerbėja. Ir mūsiškis imbierinis man ne itin patinka.“  Pasak jos, daugelis Lietuvos alaus vartotojų – konservatyvūs, kaip ir ji pati, renkasi tradicinį alų.

Nuo kada tradicinis alus yra lageris? Ypač Lietuvoje. Tai yra visiškas nonsensas. Ir žmonės nėra konservatyvūs, jie neturi iš ko rinktis ir yra klaidinami tokių straipsnių, kaip šis.

 

Pašnekovė prisimena prieš 8 metus lankiusis didelėje JAV alaus darykloje, kurioje didžiausią produkcijos dalį sudarė alaus kokteiliai. „Grįžusi raginau gaminti kokį nors alaus kokteilį – pavyzdžiui, su tekila, tačiau Lietuvoje tokie produktai neprikimba.

Alaus kokteiliai – stipri šios vasaros tendencija. Produktas jaunimo arba moterų segmentui. Ačiū jums, kad kaip visą laik nespėjote laiku sureaguoti ir tokio brudo nepaleidote į rinką(?). Alaus kokteiliai vienareikšmiškai su alumi ir save gerbiančiais aludariais neturi nieko bendro.

 

1. Kiekvienas tiesiog dirba savo darbą, šiek tiek investuoja į dizainą.

2. Didžioji dalis aludarių apsikrovę darbais, mėgina užsėsti kelias kėdes – tiek vadovo, tiek aludario, tiek finansininko.

Dvi citatos viena iš straipsnio pradžios, kita iš galo. Plataus komentaro čia turbūt nereikia. Kai chemikai pradeda vadovauti įmonėms ir užsiimti finansais rezultatas galų gale bus tik vienas – bankrotas. Ką veikia AB “Kauno Alus” valdyba? Jeigu kas turite jų akcijų, kol nevėlu parduokite.

O dėl dizaino, tai pasižiūrėkit į jų internetinį puslapį. Ar ne graudu? Tam kuris kūrė puslapį 2010 metais reikėtų atjungti internetą.

 

Mūsų daryklų pranašumas, stiprybė – natūralus, pagal klasikinę technologiją gaminamas alus.“

Vėl tas pats per tą patį.

 

Ir geriausią palikau pabaigai:

Pašnekovė tikina, jog jos įmonė neskiria lėšų rinkodarai, nevykdo reklaminių kampanijų, ir žinios apie jos produkciją sklinda iš lūpų į lūpas. Todėl, svarsto ji, sprendimas išlaikyti ir akcentuoti gamybos metodus pasiteisino.

Absurdas. Pašnekovė tikina, kad jie neskiria lėšų rinkodarai. Atrodo, kad rinkodara būtų koks blogis. Nėra rinkodaros = nėra verslo. Tiems tamsuoliams kas mano, kad rinkodara = reklama noriu pasakyt, kad klystate. Nors iš principo reklama taip pat yra tik teigiamas dalykas. Viešieji ryšiai (PR), kas ir yra šitas straipsnis, irgi yra rinkodaros dalis šiaip jau.Iš principo, tai dėl tokio požiūrio jūs geriausiu atveju ir liksit ten kur esat dabar. Maža, gailestį kelianti alaus darykla.

Jeigu ir jūs susigundėte nusipirkti panašų straipsnį, štai korespondentės Martos Kuzmickaitės kontaktai: email – marta.kuzmickite@verslozinios.lt, tel – 2526350

Koks viso šito straipsnio moralas? O gi toks, kad Lietuvoje alaus revoliucijos nebus tol kol alaus įmones valdys sovietinis palikimas. Apie kokias galima šnekėti naujas idėjas ar inovacijas, kai yra ignoruojama daugiametė pasaulinė praktika. Šis komentaras buvo labiau iš verslo pusės, bet žinokitės visi, kad tik verslas ir gali padaryti alaus revoliuciją.

Kauno alus teigia, kad investuoti į rinkodarą, tai yra ir į poreikio nustatymą, rinkos tyrimus ir visus kitus jos elementus, yra blogai. Kitais žodžiais tariant, jiems nusišvilpt ko norime mes, jie gamins tą kas patinka jiems. Ir toliau verks dėl oligopolinės situacijos rinkoje.

Aludariai, liūdna situacija ar ne? Bet dar ne viskas prarasta. Kreipkitės į mus ir mes jums padėsime. Yra daug būdų, kaip komunikuoti ir skatinti pardavimus nedidelėmis sąnaudomis. Mes tuos būdus žinome.

9 Responses

  1. Beda su tuo kauno alumi… as ji visa vasara geriau, nes kokybe jo pakenciama, kai nori atsigerti daug ir pigiai… na 2.39 uz litra sutikite…

    del marketingo tai tikrai tas bandymas “is lupu i lupas” tai suveiks tik tuo atveju, kai pasakysi – o ten alus po 2.39! apie stilius ten sneketi net ner ka – puikiai iliustruoja etikete virsuje… birzieciu alus – stautas? reiks kada jiems nuvezti stauto paragauti…

  2. Iš lupų į lūpas atneštų didesnę naudą, jei jie išnaudotų facebook’ą. Tai vieta kur gali suburti vartotojus ir jiems kasdien nemokamai komunikuot savo prekės ženklą, naujienas, akcijas. Klausimas ar turi jie ofise internetą?

  3. Puikus pavyzdys, kaip jie neskiria pinigų reklamai yra stendas pakeliui į Kauną, kuriame reklamuojamas Žaliakalnio ar koks ten alus, kuris brandinamas sename rūsyje.. Iš lūpų į lūpas.
    Jau per pirmus sambarius sakė, kad ruošiasi renovacijai, įrengs restoranėlį, per tris metus net ir kalbos nepasistūmėjo į priekį. Vis dar bandys įrengt restoranėlį.
    Didins porterio pardavimus – tai čia kaip? Supilstydami tą porterį į juodojo burmistro butelius ir parduodami dvigubai brangiau? Puiki strategija! (dar galim ją pavadint apsišiksim ir apsimeluosim) :)
    Kuo toliau tuo panašiau į komediją šita “kova su vėjo malūnais”.

  4. Norėjau padėkoti už sugaištą laiką – ne taip ir dažna, kad tekstas virstų išsamia analize-interpretacija.
    Šis straipsnis skirtas VŽ laikraštinio priedo “Savaitgalis” Portreto rubrikai. Portretai paprastai pasakoja vienokio ar kitokio verslo vadovo kelią iki dabartinių pareigų, jų požiūrį į skirtingus verslo aplinką veikiančius procesus, darbo specifiką, priklausomai nuo pašnekovo – net ir apie gyvenimo būdą. Taigi jų nuomonė ir pasisakymai nebūtinai sutampa su skaitytojų nuomone, net keista, kad turiu tai priminti.
    Esate visiškai teisus dėl rūšies ir stiliaus sąvokų – jos anaiptol ne naujas ar tik siauram alaus mėgėjų ratui (atsiprašau, beergeek’ams) pažįstamas dalykas. Rūšis, stilius ir jų skirtumus ne sykį nagrinėjo ir VŽ “Savaitgalis”, beje, padedamas ir “Alučio” (labas, Vidmantai) ar kitų žinovų. Išties turėjau perklausti pašnekovės, ar kartais ne apie M. Jacksono klasifikaciją ji šnekanti, ir citatoje rašyti teisingai:)
    Esu šiek tiek nustebusi, kad niekas neskambina, tačiau jeigu ką – atsiliepti galėsiu maždaug iki 18 val.:)
    Net nežinau, ar verta rašyti, jog panašaus pobūdžio kaltinimai garbės Jums nedaro.

    Nuoširdžiai,
    Marta

    • Veltui įsižeidėt. Nekritikavau Jūsų rašymo stiliaus ar gebėjimų, kritikavau straipsnio turinį, ponios Šileikienės poziciją. Taip, kad nieko asmeniško.

  5. Alaus kolonėlė

    Pirmiausia, Pauliau, VŽ ir “Kauno alus” gali įsižeist, nes apkaltinot paslėptų reklaminių rašymu/užsakymu: “Jeigu ir jūs susigundėte nusipirkti panašų straipsnį, štai korespondentės Martos Kuzmickaitės kontaktai:” Kiek žinau ir kiek teko susidurt, VŽ yra bene skaidriausia žiniasklaidos priemonė ir panašiais dalykais neužsiima, ten reklaminiai straipsniai būna labai aiškiai pažymėti.
    Antra, labai ačiū už šį postą ir tokių problemų iškėlimą. Ir kiek teko susidurti, didžiausios problemos ir yra rinkodara bei vadyba. Didžiuotis, kad neužsiimi rinkodara yra tikrai “tūpa” – nes ja būtent ir reikia užsiimti. Nes pardavinėt alų po 1,49 ar 1,69 Lt ir verkt, kad gyventi sunku tai ką až žinau. Taip Kauno alus tik gilina Vilniaus alaus iškastą duobę – apie jokias naujienas, viržius ir dobilus negali galvot, kai rinką užpili pigiu šamarliaku (būtent tas žodis nuskamba galvoj, kai pamatai dizainą, kainas ir daryklos įvaizdį). Su žodžiu ir pavadinimu “Gyvas” taip pat geras jovalas užveistas, nes man, kaip pardavėjui, sunku paaiškinti pirkėjui, kuris čia tas alus yra gyvas? Filtruotas ar nefiltruotas gali būt? Pasterizuotas ar nepasterizuotas? ar tik tekintas alus toks gali būt? Prie to pridėk iš lūpų į lūpas sklandančias istorijas neva Vilniaus nefiltruotas yra filtruotas, bet sudrumstas, Kauno gyvas iš tikro yra negyvas ir dar daug panašių. Tada žmonės pradeda iš principo netikėt tokiais gamintojais ir jų produkcija, arba užsiciklina ant kokio “gyvumo” ir vėl nieko naujo nebepasiūlysi. O jei nauja pasiūlo, tai nepasivargina pranešt ir bent jau kokią alaus nuotrauką padaryt, kad pardavėjas galėtų bent į feisbuką įmest. O jau etikečių ir visas kitas dizainas tai atskiro straipsnio vertas. Ir tai būdinga beveik visiems mažiems ir vidutiniams aludariams. O taip norėtųsi, kad būtų kuo daugiau stiprių, išradingų ir gerai uždirbančių aludarių, kurie mums parduotų daug įdomaus ir gero alaus. Ir kad 2 litrų bambalių po 5 litus už 9 laipsnių smagesį laikai nugrimztų į užmarštį

    • Jonai, užsakomieji straipsniai labai dažnas ir legalus(?) reiškinys. Jei straipsnis nebuvo užsakytas – tai bent atrodė, kaip toks.
      Kaip ir minėjau alaus revoliucija padaryti gali tik verslas. Pasižiūrėkim į JAV ir į craft’ų rinkodarą. Pirma atsirado tikras alus, vėliau poreikis jam. Visi šneka, kad poreikio geram alui Lietuvoje nėra. Tačiau, akivaizdžiai išaugęs tikro alaus importas į Lietuvą sako ką kitą. Galų gale jei poreikio nebūtų, jį būtų galima sukurti patiems. Tam mes – alaus entuziastai ir esam, kad padėtumėm verslui kurti alaus kultūrą.
      Bet galbūt problema visai kitur. Koks aludaris – toks ir alus. Kaip jie išvirs gerą alų, jei patys tokio nevartoja. Kaip jie patikės rinkodaros svarba, jei kompiuterio įsijungti nemoka, o laikraščiui perskaityti nėra laiko. Jau ką kalbėti apie kultūrinį gyvenimą, kuris egzistuoja tik Vilniuje ir labai retais atvejais kituose miestuose.

  6. Alaus kolonėlė

    Užsakomieji staripsniai yra legalūs, jei yra aiškiai pažymėti, kad tai yra reklama. VŽ taip ir būna, jie dar ir kitų šriftu juos atspauasdina ir į rėmelį įdeda, kiek pamenu. Kažkaip Lietuvoje visiem vaidenasi užsakomi straipsniai :) apie mane irgi rašė ir daug klausimų sulaukiau – “kiek toks parašymas kainuoja?”. O nei vieno lito nemokėjau, net už prenumeratą vėluoju sumokėt :)
    O dėl viso kito, Pauliau, esi teisus. Kitiems mažiesiems Dundulio prekės ženklą pateikčiau kaip sektiną pavyzdį – kaip jie šneka apie savo alų, kokį įvaizdį kuria. Užtenka jiems parašyt apie naują rūšį parašyt, į mano krautuvę jau žmonės pradeda eit ir klausinėt “ar turit?”, nors aš to alaus dar net negavęs ir neragavęs. Ir parduoda jie daug brangiau, nei statistinį kaimo šviesų/tamsų alų

  7. Čiobiškis

    He he, galima tik su šypsena pri(si)minti – kai Michael Jackson lankėsi Kaune, tai “Žalsvytis” (dab Kauno) buvo uždarytas rekonstrukcijai (įdomu, ką tada statė), tai negalėjo jis jiem paaiškinti apie stilius :)
    http://www.beerhunter.com/documents/19133-000921.html
    Kita vertus, iš teksto seka, kad net Jacksonui sunku lietuviško sovietinio stilių nustatyti – fermentacija lagerinė, o gaunasi lambic rūgštumas ar rich malt character. Va tau ir “stouts” :)
    O dėl KA, tai gamino daug Tvirtovės čia Kauno apygardai ir private leiblus visokiems tinklams, tai dabar sunku pasikeist…

Leave a Reply