1931-1935 metai. Krizė smaugia (II dalis)

posted in: Į PRAEITĮ | 5

Ankstesnę dalį galite rasti čia.

Dar vienas žingsnis žengtas kovoje su aludarių sindikatu buvo brolių Šadauskų Mažeikiuose atidaryta darykla. Šie užsispyrę žemaičiai, neapsikentę aukštų kainų ir sindikato karaliavimo, 1932 metais įžengė į Lietuvos alaus pramonės areną su skambiais šūkiais ir pažadais mažinti alaus kainas ir būti lietuviško kapitalo įmonė – lietuviams. “Dienos naujienose” 1932 metų rugpjūčio 10 dienos numeryje: “Mažeikiuose netrukus pradės veikti laisvas nuo sindikato alaus bravoras. Dėka broliams Šadauskams turėsime 25 proc. pigesnį alų. Kas prieš sindikatą, turėtų palaikyti šią lietuvišką įmonę.” Taip pat buvo pranešama, kad Šadauskų bravore bus gaminamas trijų rūšių alus ir kad “Gubernija”, iš pradžių pažadėjusi naujokams didelį kiekį salyklo, sindikatininkų buvo priversta grąžinti broliams rankpinigius ir salyklo neparduoti. Sindikatas visomis priemonėmis bandė sutrukdyti Šadauskams ir jų kainų mažinimo politikai, siūlė kyšius, trikdė alaus gamybos procesą drausdami Mažeikių bravorui parduoti produkciją. Tačiau po ilgo teismų proceso, pergalė buvo pasiekta, kompensacija iš „Gubernijos“ prisiteista. 1933 metais, alaus akcizas sumažėjo ir laikraštyje „Verslas“ buvo paskelbta naujiena, kad sindikatas, verčiamas brolių Šadauskų paskelbtų kainų, yra priverstas mažinti kainas pats. Tačiau vėliau, tas pats laikraštis atskleidė sindikatininkų klastą, paaiškindamas skaitytojams, kad jų paskelbtos alaus kainos yra urmo. Norint sužinoti alaus rinkos kainą, reikia „prie paskelbtų sindikato alaus kainų pridėti normalų aludininkų uždarbį, 10-15 centų bonkai“ Taigi, nors kainų sumažinimas ir buvo fiktyvus, bei trumpalaikis, tačiau aludarių sindikatas turėjo pajusti realią grėsmę, kurią jiems sukėlė brolių Šadauskų įkurta įmonė. Greičiausiai dėl šios priežasties jie nusprendė imtis permainų sindikato viduje ir bandyti pagerinti savo prestižą visuomenės akyse.

Kaip pastebi Gediminas Kulikauskas, sindikatas bandė „susicementuoti“ iš vidaus ir 1933 metais ėmėsi atitinkamų pertvarkų. Nuo 1923 metų, Klaipėdos kraštas autonomijos pagrindu priklausė Lietuvai, tačiau Klaipėdoje veikusi alaus darykla, nepriklausė Lietuvos alaus bravorų sąjungai. Po dešimties metų, laikraštyje „Tautos ūkis“ pasirodo žinutė, apie ką tik pasibaigusi aludarių sindikato suvažiavimą Klaipėdoje, kuriame nuspręsta, alaus kainų nemažinti ir į sąjungą, kaip naują narį priimti Klaipėdos alaus bravorą. Tai suteikė aludarių sindikatui galimybę dar labiau išplėsti savo įtakos sferas ir po savo sparnu priglausti Mažąją Lietuvą.

Kitas svarbus žingsnis, kurį 1933 metais įgyvendino Lietuvos alaus bravorų sąjunga savo pirmininku reprezentacijai paskirti žymų tarpukario politiką Martyną Yčą. Mano nuomone, ši viešųjų ryšių akcija, buvo skirta pakelti visuomenės pasitikėjimą ir bent šiek tiek apmalšinti kalbas apie nešvarius žaidimus, kuriais užsiiminėjo aludarių sindikatas. Iš esmės šis pasikeitimas nieko nereiškia, nes kaip ir parašyta po karikatūra: „tikruoju sindikato pirmininku ir toliau liekantis Grigorijus Volfas, Volfo-Engelmano jungtinės alaus daryklos vienas iš savininkų“ buvo atsakingas už visus sindikato priimamus sprendimus, o platesnių duomenų apie kažkokią ypatingą M. Yčo veiklą sindikato valdžioje rasti nepavyko. Jis tebuvo naujas sindikato veidas visuomenėje.  O reprezentaciniu veidu jis pasirinktas neatsitiktinai. Martynas Yčas (1885 – 1941) – buvęs finansų ministras. Dalyvavo sudarant pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos ministerių kabinetą, kuriame pats buvo finansų ministras. Tokias pat pareigas užėmė ir antrame, bei trečiame ministrių kabinetuose. Vėlesniais laikais aktyviai politikoje nebedalyvavo, daugiau atsidėdamas pramoninko ir bankininko darbui. Jis buvo žymus tarpukario Lietuvos visuomeninis veikėjas.

Galiausiai neapsikentusi sindikatininkų savivalės vyriausybė 1935 metais nusprendžia įkurti kainų kontrolės komisiją kuri būtų atsakinga už kainų pažabojimą ir sindikatininkų siautulio sustabdymą. Tik įkurta komisija griežtų veiksmų nesiėmė, jie norėjo suderinti visus savo planus išklausyti ir sindikatininkų nuomonę prieš priimdami atitinkamus sprendimus: […] „bravorų sąjunga“ išsilaikė – Kainų tvarkytojo vadovas dr. Vladas Juodeika neskubėjo jos ardyti, jis tvirtino, jog reikia laiko ištirti „alaus pramonės nenormalumus“. […]Aludarių sindikatas dar beveik metus naudojosi Juodeikos atsargumu ir noru kirpti tik devynis kartus pamatavus. Aludariai tempė laiką bevaisėmis diskusijomis – aukštas kainas teisino Vyriausybės dažnai kaitaliotais akcizais, itin brangiais Aleksoto stiklo fabriko buteliais ir t. t..”

Jau kitą savaitę  galėsite plačiau paskaityti apie kainų komisiją ir realius jos darbus “trečiojo etapo” metu.

Nuotraukos iš kvb.lt atvirojo fondo. G. Kulikausko (www.vz.lt) ir R.M. Lapo (www.lzinios.lt) straipsnius galima rasti virtualioje erdvėje.

5 Responses

  1. Ciobiskis

    Taip, bet būtent šiuo laikotarpiu Šachovas meta kozirį – “Pale Ale”, padarytą kieto mineralizuoto Prienų / Birštono vandens pagrindu. Lietuvos intiliigientija mokoma ištarti “peil eil”. Siekiant uždirnti sunkiais laikais, pradeda net pilstyti mineralinį Kauno ligoninėje – žodžiu dabartinio “vytauto” marketingo pirmaeivis ir prototipas. O “Pale Ale” – tai didinga, to paties pavadinimo baras Laisvės alėjoje.

    O kalbant apie sindikatą kaip priešstatą žemaičiams, nors ir kaip mums politiškai korektiškais laikais nepriimta, reikia kalbėti apie savininkų – žydų kilmę. Beje, pnašiai tuo laiku ir Kaune Šančiuose įsikuria bravoras “Vienybė”…

    • Ar tas didingasis “Pale Ale” baras Laisvės alėjoje nebuvo atsakas į Šadauskų barą atidarytą ten pat? Nesidomėjau, nežinau kada buvo atidarytas Šachovo bariukas, bet panašu, kad tai buvo atsakas broliukams.
      Dėl tautybių nelabai supratau ką norėjai pasakyti. Taip dauguma sindikatininkų buvo žydukai, o jei kalbi, kad ir Šadauskai buvo Lietuvos žydai, tai šito fakto nežinojau. Norėtųsi patikslinimo. Ir “Vienybė” kuri atsidarė 1934 m., skelbėsi, kad žydai bandė sutrukdyti jai pradėti savo veiklą, bet ji kliūtis įveikė, tačiau labai daug ties tuo bravoru nesikapsčiau.

      • Ciobiskis

        Ne “Pale Ale” baras, manau, buvo anksčiau :) O Šadauskai be abejo buvo lietuviai, netgi sakyčiau žemaičiai :) Tada vykdavo tokios varžybos – Šachovas buvo sumąstęs (kaip dabar sakytume PR) dovanoti Smetonai per gimtadienį auksu ar kuo ten kaustytą statinę Imperial alaus, tai vėliau iš Šadauskai neatsilikdavo su savo statine – remkime pramonę lietuvišką :)

        O “Vienybės” bravoras tai išvis mistika, aš buvau Šančiuose nuėjęs nurodytu adresu, tai ten medinis gyvenamasis namas dabar. Kada nors reiks pratęsti archeologinius ieškojimus.

        Pasidalinsiu ir daugiau medžiagos, o šiaip šaunuolis, tęsk temą :)

        • Dėkui, medžiaga tikrai pravers ir bus įdomu pažiūrėt/paskaityt. O šiaip tai temą tęsiu – ir čia įkelsiu dar porą kursinio santrumpų ir bakalauro darbe planuoju kažkokią artimą temą pasirinkti :)

  2. Modestas

    “Vienybės” bravoro pastato likučiai dabar yra Danų g.3. Raudonų plytu daugiabutis. Dar dabar vietiniai šį pastatą vadina “alaus namu”.

Leave a Reply