Pirmasis apsilankymas Londone.

posted in: APŽVALGOS, KELIONĖS | 3
11:20 – pub`as pilnas. Priminsiu, kad iki 23:20, 12h tarpas :)

Prieš porą savaičių turėjau džiaugsmo pabuvoti Londone, šiame straipsnyje pamėginsiu aprašyti bent gabalėlį to, ką atradau. Tikiu, kad niekam nėra naujiena, jog Anglija garsėja savo unikaliais barais – pub`ais, bei cask`ais – rankinėmis pompomis pilamu alumi. Taip, tuo galėjau įsitikinti ir aš, kur tik pasisuki, ten randi pub`ą, o užsisakius Fullers, St. Austell, Nicholsons ar kito alaus, nei pats nepastebi kaip ką tik gauta pinta ištuštėja.

Vis tik šiame straipsnyje norėčiau daugiau šnekėti ne apie nuostabius Londono pub`us, jų gausybę, kultūrą ar populiariuosius alus, tačiau daugiau akcentuoti plačiajai visuomenei ne taip gerai matomą Londono craft sceną.

Kalbant apie craft barus, iš karto noriu rekomenduoti Craft Beer London apps`ą, kuris buvo tikrai vertingas kompanijonas keliaujant po craft barus. Jame rasite vietas, kuriose parduodamas craft alus, visos vietos yra sužymėtos žemėlapyje, kiekvienas baras trumpai aprašytas ir įvertintas nuo 1 iki 5 žvaigždučių.

Nevyniodamas žodžių į vatą aprašysiu du barus, kurie, iš aplankytų, sužavėjo labiausiai.

Didžiausią įspūdį paliko Brewdog. Šis baras yra visiškai unikalus ir turi labai aiškų tikslą – užkrėsti žmones meile alui. „Without us we are nothing“ – užrašas ant stiklinės, kuris daug pasako apie Brewdog. Visi nors kiek susiję su Brewdog`u yra užtikrinti dėl šio alaus kokybės – „We brew what we want to drink“ – dar viena citata, kuri leidžia Brewdog`o komandai jaustis užtikrintai. Visi matyti darbuotojai yra užsikrėtę meile alui, kas garantuoja tinkamo alaus pateikimą klientui.

Brewdog baras

 

Brewdog interjero detalė.

Jei gerai pamenu, pilstomas tik Brewdog alus, tačiau šaldytuvuose galima rasti ir visame pasaulyje žinomų užsienietiškų craft`ų. Viena, kas tikrai aišku, užsienietiškus siūlau pirkti nebent esant norui juos ragauti namie, nes Brewdog alaus pasirinkimas yra ganėtinai didelis (apie dešimt skirtingų rūšių). Man pasisekė, kad šiame bare buvau ne vienas, o 6 žmonių kompanijoje, taigi galėjome nesunkiai išragauti visas rūšis. Visi alūs buvo fantastiško skonio, kvapo ir įdomumo, išskirčiau Punk IPA, Alice Porter, Hello my name is Ingrid, Hardcore IPA ir Dead pony club. Kai kuriuos alus parsivežiau ir į Lietuvą, taigi galite laukti ir išsamių degustacijų. O tiems, kas Londone praleis bent 3 valandas – nenuėję į šią vietą galite jaustis labai daug praradę.

Antra vieta, kurią drąsiai rekomenduoju – Craft beer & Co Clerkenwell. Pirmas faktas, kurį vertėtų paminėti – 37 pilstomo craft alaus rūšys (16 Cask, 21 Keg) + nemažai alaus buteliukuose išsinešimui. Ant kranų rasite 5-6 Thonrnbridge, apie 8 Oakhams, kelis Kent Brewery, Kernel, Camdens ir kitų daryklų šedevrų pavadinimus. Šiame bare, deja, buvau vienas, todėl išragauti daugiau alaus galėjau tik pasinaudodamas barmenų geraširdiškumu, ko pasekoje paragavau maždaug pusę alaus asortimento.

Bendras įspudis labai geras, tiesa buvo ir gana neįdomių alų, kurie nublanko prieš kitus, fantastiško skonio ir aromato kūrinius. Labiausiai sužavėjęs – danų šedevras iš Hornbeer daryklos – The Fundamental Blackhorn, Imperial stautas, kuris dėl suprantamų priežasčių (negali gi visko išgerti) nurungė taip pat nuostabius Siren Brewery, Broken dreams (Coffee stout) ir taip pat neblogą Chilli stoutą, kurio pavadinimo nepamenu.

Craft beer & Co Clerkenwell

Taip pat verta paminėti tai, kad šiame bare buvau anksti, apie 12h dienos, nežinau ar tai turėjo įtakos, tačiau maždaug 20% lankytojų buvo vietiniai, kurie mėgavosi skaniu alumi skaitydami laikraštį ar bendraudami su kitais alaus mėgėjais. Tuo tarpu kita dalis buvo minėtieji užsieniečiai ar svečiai iš kitų miestų, daugiausiai beergeek`ai, beerhunter`iai ir kiti, kurie rimtai domisi alumi. Tai sukūrė unikalią atmosferą, apie alų pasakojo ne tik barmenai, bet ir klientai, kurie mielai dalinosi savo įspūdžiais.

Tokiame bare norisi būti ilgai, bet suprasdamas, kad Londone yra daugybė „must see“ barų, po 3 puspinčių ir poros valandų diskusijų, nusiperku dar kelis buteliukus lauktuvėms ir keliauju toliau, o barmenams užtikrinu, kad į šią vietą dar tikrai sugrįšiu.

Dar būnant Londone supratau, kad 4 dienų čia tikrai nepakaks. Liko kelios neaplankytos vietos į kurias labai norėjau užsukti + neįsivaizduojamas kiekis barų, kurie turi kažką unikalaus. Bet keturių dienų užteko tam, kad pamatyčiau bendrą alaus scenos vaizdą Londone. Alus čia vertinamas visai kitaip, craft alaus galima rasti paprasčiausiose maisto parduotuvėse, craft barų yra labai daug ir dauguma jų siūlo skirtingas alaus rūšis. Beveik kiekviename bare galima rasti ir užsienietiškų craft`ų, o kai kuriuose net keliasdešimties puslapių katalogus su turimais craft`ais iš užsienio.

Tuo tarpu populiariuosiuose pub`uose alus taip pat labai skanus, minėtieji Nicholsons, St. Austell papuoštų bet kurį barą Lietuvoje. Įdomus faktas pabaigai – Fuller`s, kuris man asmeniškai, yra vienas iš geresnių britiško alaus pasirinkimų Lietuvos parduotuvėse, Londono lygmenyje atrodė švelniai tariant blankiai (jau pritaikius sąlygą, kad iš cask`o jis yra daug kartų skanesnis nei iš skardinės). Štai toks vat palyginimas, kuris parodo, kad alaus mėgėjas iš Lietuvos, Londone jaustųsi kaip devintam danguj.

Tai tiek apie Londoną po pirmosios išvykos ten, viliuosi sugįžti dar ne kartą, atrasti naujų ir mėgautis jau atrastomis gėrybėmis.

3 Responses

  1. Elio mėgėjams galiu rekomenduot “The Charles Dickens” Southwark’e:

    http://www.thecharlesdickens.co.uk/
    http://www.qype.co.uk/place/222876-The-Charles-Dickens-London/photos/587495

    Pilsto 6 tikrus elius (“Real Ale”) iš Škotijos, Velso ir Anglijos vakarų, kurie keičiami kas savaitę. Pamenu vieno elio pavadinimą, kurį kažkada ragavau – “Badger Tangled Foot”.
    Valgiau IMHO labai skanų “fish&chips”.

  2. Neringa

    puikus puslapis ir straipsniai! Progai pasitaikius, rekomenduoju apsilankyti Londono “Meantime” alaus darykloje bei specializuotuose baruose (http://www.meantimebrewing.com/).

    • Kaip tik neseniai ragavome porą Meantime butelaičių: Raspberry Wheat ir Chocolate Porter. Iš savo asmeninių prisiminimų galiu pasakyti, kad alūs buvo įdomūs, tačiau per daug nesužavėjo.
      Raspberry Wheat gėrėsi kaip sultys: rūgštus, gaivus, bet man, per daug vandeningas, nors įsivaizduoju, kad atsigaivinti tiktų.
      Tuo tarpu Chocolate Porteris labai tiktų vaikams kurie nori ne karšto, o šalto šokolado, labai saldus, pieniško šokolado skonis su kiek karstelėjusiom natom poskonyje.
      Šiaip bendrai paėmus tai gana saviti ir įdomūs alūs, bet degustacijos metu per daug neužsišnekėdami ėmėme kitą alų :)

Leave a Reply