Roma! Roma! Roma!

posted in: APŽVALGOS, KELIONĖS | 2
Ma Che Siete Venuti A Fa
Ma Che Siete Venuti A Fa

Taip jau susiklostė, kad labai ilgą laiką neparašiau (ir jau galvojau, kad niekada nebeparašysiu) apie nuostabų miestą, kuris supažindino su begale nuostabių alaus rūšių. Tačiau savaitgalį bedegustuojant alų, kompanijoje atsirado žmogus, kuris lankysis neišmatuojamo grožio ir neapsakomus įspūdžius paliekančiame  mieste – Romoje. Šiuo straipsniu noriu pasidalinti savo patirtimi. Galiu prižadėti, kad apsilankę mano aprašytose vietose neapsiriksit, o po kelionės galėsite būti tikri, kad Italija ne vien tik vynu garsi.

Tikiu, kad neverta pasakoti apie Panteoną, Koliziejų, kelis šimtus fontanų, Vatikaną ir kitus stebuklus, esančius viename mieste. Įeini į bet kurį bromą ir stovi išsižiojęs, eini eiliniu skerstgatviu ir negali atsigrožėti architektūrinėmis grožybėmis. Romoje į žemėlapį žiūrėti nereikia, nes žinai, kad eidamas bet kuria kryptmi netoliese rasi stebuklą, bet… yra vienas „bet“, kuris vertė nepaleisti savo žemėlapio, kuriame pažymėtos 5 vietos. Penkios vietos, kuriose susipažinau su Italijos alaus scena.

Prieš kelionę, žinoma domėjausi, ir domėjausi nemažai, todėl žinojau, kur važiuoju, ko ieškoti ir kur tai rasti. Kadangi Romoje buvau ne vienas, žinojau ir tai, kad reikės skirti laiko ir Koliziejui, fontanams bei kitoms nesamonėms. Žinoma juokauju, nes pamatyti ten tikrai yra ką, o kaip vėliau paaiškėjo, aplankyti daugiau barų nei aplankiau, fiziškai nelabai ir galėčiau, na galėčiau, bet tuomet apie jokią alaus vartojimo kultūrą mano lūpoms šnekėti nederėtų.

Taigi šis straipsnis puikiai tiks tiems, kurie Romoje praleis tik kelias dienas, nes aprašyti barai nebus nutolę nuo lankytinų Romos vietų. Apsistojant Romoje ilgesniam laikotarpiui lankytinų barų skaičius galėtų didėti, tačiau čia norėčiau aprašyti tris labiausiai įsiminusius barus-restoranus.

Pirmoji vieta, kurią aplankėme dar pirmąjį vakarą – Open Baladin restoranas. Baladin yra, ko gero, žinomiausia craft beer darykla Italijoje, o Teo Musso – žinomiausias, charizmatiškiausias, alaus nirvanoje esantis aludaris. Tiek būnant Romoj, tiek prieš tai skaitant literatūrą, susidariau tokį vaizdą, kad  Teo Musso yra itališko craft beer Dievas, kurio pamokų norėtų gauti kiekvienas aludaris. Jis garsėja neeiliniais sprendimais, vienas iš jų – alaus fermentacijos metu, ant talpų uždedamos ausinės, kuriose groja muzika. „Mielės yra gyvos, todėl jos reaguoja į muziką“ – įsitikinęs Musso.

Taigi, tik atskridę į Romą ir susiradę joje savo viešbutį nedvejodami einame pasivaikščioti, o galutine stotele nusistatome Open Baladin restoraną. Sekmadienio vakarą, apie 23h tenka stovėti prie restorano durų, vietos viduje nėra. Užsirašius į eilę, stovime lauke ir laukiame, burnoje kaupiasi seilės, žvelgiant pro langą siutina pavydas – eikit miegot, rytoj į darbą! Palaukus geras 40 minučių ateina mūsų eilė žengti vidun, kur mūsų laukia kiek kitoks, kiek kitokių žmonių rojus. Sienos nustatytos įvairiausiu alumi, keli vardai pažįstami, bet kiti dar labiau gundo, nes jų nežinau. Sėdame prie stalo ir verčiam meniu.

Ma Che Siete Venuti A Fa
Ma Che Siete Venuti A Fa

Prieš atvykstant į Romą galvojau, kad reikės pasinaudoti ta alaus pasiūla, kurią turi Italija ir paragauti ne vien itališko, bet ir belgiško, amerikietiško alaus. Atsivertus Open baladin meniu, mintyse tariu sau: „NE! Esi Italijoje, gersi čia itališką ir tik itališką alų“.

Šiame restorane ragavome tik Baladin alaus, tarp jų ir 8 ar 9 metus brandintas XYAUYU (12 % barley wine). Kadangi praėjo jau metai, o užrašų neberandu, nesistengsiu kažką labai gudraus parašyti, užsisakinėkite Baladin alaus, tikrai neapsiriksite, nes kiekvienas skonis bus išskirtinis, neatrastas ir nepakartojamas.

Citata apibūdinanti Musso craft`ą: „Jesus may have turned water into wine, but Teo Musso at le Baladin had gone one step further – by changing beer into wine“ – Tod Thomas.

Antroji vieta, kurią aplankyti privaloma – Ma Che Siete Venuti A Fa. Šis baras turi nuostabią atmosferą ir dar nuostabesnius alus. Čia galėsit paragauti jau nebe Baladin, o kitus Itališkus šedevrus.

Savininkas ne mažiau pamišęs nei Teo Musso, o barmenas, kuris dirbo tuo metu kai buvome mes, buvo žiauriai paslaugus, informatyvus ir susidomėjęs Lietuvos alaus scena. Bepildamas man alų jo veidas buvo ne ką mažiau entuziastingas nei mano. Išragavau visus pilstomus alus (virš 15), o nusipirkau vos tris taures. Tai tikrai ne mano derybų sugebėjimai – tai paslaugumas ir supratingumas.

Kaip jau tikriausiai supratote, ši vieta yra vieta, kurioje privalote atsidurti, jei norite pasišnekėti su vietiniais žmonėmis, bei taip sužinoti daugiau apie Italijos alaus sceną.

Ką gerti? Viską! Barmenai prieš užsisakant kiekvieną taurę tikrai leis paragauti bent 3-4 rūšis, taip galėsite išsirinkti savo favoritus ir mėgautis jais ilgesnį laiką.

Bir & Fud
Bir & Fud

The last, but not the least – Bir & Fud – restoranas esantis kitoje gatvelės pusėje Ma Che Siete Venuti A Fa, bei tarp kitko, turintis tą patį savininką. Pavadinimas išduoda, kad čia einama ir pavalgyti, kai tuo tarpu Ma Che Siete Venuti A Fa labiau tiks bendravimui ir lengvam girstelėjimui :). Bir & food siūlo tik itališką Craftą. Alaus asortimentas labai idomus – Tripeliai, black IPA, strong Belgian Ale`ai, imperial stout`ai, APA, žodžiu ką išgerti tikrai rasite ir čia. Dėl maisto deja negaliu daug pasakyti, nes mes į šį restoraną atvykome vos tik jam atsidarius (atsidaro vakare), o virtuvė pradeda dirbti dar šiek tiek vėliau, taigi paragavus kelis alaus patraukėme link kito restorano, kur galėjome pavalgyti. Verta paminėti, kad užsisakius alaus gaunate keptų bulvyčių, kurios išalkus labai gardžiai susivalgė.

Tai tiek apie didžiausią įspūdi palikusias vietas. Gaila, kad keliavau prieš metus, daug kas yra užsimiršę, bet bendras įspūdis tikrai neišgaruos niekada gyvenime. Žinau, kad į Romą grįšiu dar ne kartą. Galiu pasakyti, kad keturių vakarų ir trijų naktų susipažinimui su Roma, žymiausių jos vietų aplankymui pakako su kaupu, bet norint susipažinti su italų alumi ir barais reikėtų stipriai daugiau.

Nepaisant visų gražių Lino Čekanavičiaus žodžių apie Italijoje gaminamus alus, vis tik buvau labai nustebęs, nesitikėjau, kad tokio gero alaus bus tiek daug, o kiekvieną kartą išgirdus ar pasakius žodžių junginį „alaus kultūra“ į galvą šauna vienas žodis – Roma.

Tikiuosi, kad vykstantiems į Romą, mano trumpi atsiminimai bus naudingi, o jei kyla kokių klausimų galit drąsiai rašyti vladas@beergeek.lt, mielai padėsiu surasti gero alaus :)

Pačiai pabaigai keli atmintyje išlikę pavadinimai: Scires (rūgštus alus su Vignola vyšniomis), Keto Reporter (rūkytas, pipirinis Porteris su tabako lapais), Ducato New Morning (su ramunėlėmis), Grado Plato Chocarrubica (kavos-šokolado Stoutas), Montegioco Dolii  Raptor (6 mėnesius brandinamas vyno bačkose, vėliau dar kartą fermentuojamas baltojo vyno mielėmis), Troll Palanfrina (su kaštonais: džiovintais, rūkytais ir kitomis įmanomomis formomis). Be jų visi alūs iš aprašytų barų-restoranų, bei daugybė kitų, kurių ragauti dar neteko. Mmmm… Skanaus!

2 Responses

  1. audryla

    Prie minėtų vietų pridėčiau dar vieną: http://www.luppolo12.it/
    Toks labiau gal studentiškas baras, bet alaus pasirinkimas žavi :-)

  2. Ačiū už apžvalgą, kitą kart Romoje reiks pasižvalgyt. Mano paties atradimas pernai buvo Milano Birrificio Lambratte. Dar seniau, gal prieš penketą šešetą metų buvau labai nustebintamas, kažkokiam pažangesiam supermarkete radęs visą lentyną vien itališko artigianale alaus. Tada supratau kad italai gal irgi ne lopai;)

Leave a Reply