Trumpi alaus gerbėjo užrašai. Trys valandos Rygoje.

posted in: APŽVALGOS, KELIONĖS | 14

Ilgokai tempiau kol pagaliau prisiruošiau parašyt kelis žodžius į beergeek‘ą, bet žinot, kaip ten būna.. darai viską, kad tik nereikėtų daryti to, ką padaryti būtina. Tai štai, mano prisiminimai iš Rygos. Nuotrauka mūsų feisbuko profilyje pasirodė jau senokai ir kaip buvo galima suprasti, laiko veltui ten tikrai neleidau. Nevykau į Rygą tam, kad susipažinčiau su latvišku alumi ( ir kalbu ne apie Cesu). Labiau norėjosi praplėsti savo pasaulinio alaus akiratį. Juk ten galima rasti to, apie ką Lietuvoje ir prieš liūdnai pagarsėjusį alkoholio įstatymą buvo galima tik pasvajoti. Deja, mano laikas Latvijos sostinėje buvo labai ribotas, todėl dieną prieš kelionę susidariau optimalų maršrutą ir lankytinų vietų sąrašą remdamasis Tikro Alaus ir RateBeer informacija.

Pirmoji mano stotelė – Alus Salons (dabar jau sujungta su ALEhouse, remiantis žiniomis iš ratebeer.com puslapio). Tai buvo alaus parduotuvė – baras, kurios konceptas šiek tiek priminė mūsiškę Špunką. Galėjo ir įpilti, ir buteliuose alaus parduoti, tik pasirinkimas buvo nepalyginamai didesnis. Jei reikėtų jį apibūdinti – žadą atimantis. Ir man nepasisekė, nes žiemos sezonu jie savo asortimentą šiek tiek sumažina ir išparduoda, tai ką turi. Grįžus į Lietuvą, jų feisbuko puslapyje jau po savaitės pastebėjau, kad klientų laukia pagausėjusi alaus šeimyna. Nepasisekė, bet tik iš dalies, nes jau pirmoje stotelėje prisikroviau tiek alaus, kad nugara vargiai atlaikė (pirkau visko po du, nes be lauktuvių grįžti buvo mažų mažiausiai nepadoru). Įžengus į pačią parduotuvę, mane pasitiko jos bendrasavininkas ir iškart maloniai pasiūlė pagalbos. Prisistačiau, kas per vienas būsiu, ir jis nepraleido progos pasigirti – geriausiu latvišku alumi pagal RateBeer buvo išrinktas jų ALEhouse Black Sheep Stout. Mitriai įpylęs man degustacinę taurė, jis maloniai sutiko papasakoti apie Rygą ir tai ką joje gali surasti alaus megėjas/entuziastas. Tiesa, jo pasakojimas nelabai nudžiugino. Prisipažino, kad pasirinkimas Latvijoje nėra toks jau baisiai didelis ir aš nesuklydau savo trumpai kelionei pasirinkęs Alaus Salons – ALEhouse ir Bon Vivant. Tačiau, mano nuomone, vien šiose vietose alaus pasirinkimas yra „mind-blowing“. Bekalbant sužinojau, kad savo alų jie verda Olandijoje įsikūrusiame De Molen bravore, tačiau ruošiasi plėsti savo veiklą, padedant brewmasteriui atvykusiam iš Amerikos. Pokalbio metu paminėta, kad ALEhouse ieško bravoro savo reikmėms aplinkinuose rajonuose, tame tarpe ir Lietuvoje. Latvijos sostinėje puikavosi dvi Alus Salons parduotuvės, tačiau dėl kažkokių aplinkybių viena patapo tik „masalu turistams“. Greičiausiai savininkų kelią perbėgo juoda katė.

Ši Alus Salons parduotuvė Dzirnavu iela, deja, jau uždaryta ir sujungta su tam pačiam savinininkui priklausančiu ALEhouse restoranu-pub‘u. Nors nežinau ar dėl to vertėtų skųstis, juk dabar dar daugiau tikrai gero alaus galima rasti vienoje vietoje. Apie Alus Salons parašiau tik todėl, kad atskirtumėte ją nuo S. Brevinga Alus un viskija salons esančios Tirgonu iela 4. Nors nesakau, kad ten nieko nerasite, bet pagal paskutinius atsiliepimus RateBeer.com susidaro labai dvejopa nuomonė apie šią vietą, kas kartais priverčia suabejoti jos profesionalumu. O mano aprašytoje parduotuvėje, buvo galima aptikti masišką kiekį Mikkeler produkcijos, taip pat belgiškų pasididžiavimų, tokių kaip Chimay tripel ir t.t. Buvo tikrai nebloga vietelė ir dabar manau didžiąją dalį jos pasiūlos dabar galima rasti ALEhouse, nors po susijungimo ten dar nesilankiau ir patvirtinti to, deja, negaliu.

Maloniai pasikalbėjęs su savininku, ir Alus Salons praleidęs gerą valandą savo brangaus laiko, patraukiau į kitą vietą, kurioje tikėjausi užtrukti žymiai trumpiau – Bon Vivant belgų virtuvės alaus restoraną. Ši vieta, kaip ir turėtų, išsiskiria savo belgiško alaus asortimentu. Pakeliui iš Alaus Salons, nors ir besikeikiantis, dėl tempiamo svorio, užsukau į Stockmann Supermarket Sausio 13-osios gatvėje. Tai vienintelis supermarketas, kuris siūlo šiek tiek daugiau produkcijos, nei didžiųjų Latvijos pramoninkų alus, bei Warsteiner. Tačiau asortimentas ten nelabai pradžiugino. Nors ir aptikau jau senokai ragauto Young‘s Double Chocolate Stout, bet nusprendžiau nieko nepirkti ir pataupyti pinigus. Patarimas: jei tikitės (kaip ir aš tikėjausi) nusipirkti, kad ir eilinio Duvel, viename iš didžiųjų supermarketų (Rimi ar Maxima) galite pamiršti. Lietuvoje to dar buvo galima rasti, o Latvijoje dominuoja tik jų pramonės milžinų produktai. Vienintelė vieta, kur galima rasti šiek tiek padoresnio alučio – Stockmann‘as, tačiau ir į jį užsukti nebūtina, nes sužavėti greičiausiai neliksite. Prasiėjęs Rygos gatvėmis (ne itin džiuginantis miestas ir elgetų pastebimai daugiau, nei Vilniuje), pagaliau atsidūriau prie Bon Vivant durų. Užėjau vidun ir ten mane pasitiko tuštuma. Vienas barmenas sedėjo prie savo kompiuterio ir labai atidžiai nagrinėjo ekraną. Pastebėjęs mane, pasisveikino, bet supratęs, kad nekalbu nei latviškai, nei rusiškai, atsiprašė, kad anglų kalbos žinios nėra pačios geriausios. Vis dėlto, susikalbėti pavyko gana nesunkiai, nes aš puikiai žinojau ko man reikia. Nusipirkau du Duvel, du Rodenbach (buvau pasiilgęs, nes Beer Barrel jo, jau nebeveža!) ir Orval (pagaliau!!), palikau kelioliką latų savo sąskaitai apmokėti ir išėjau į trečią ir paskutinę stotelę, kuri jei vykčiau į Rygą šiandien, būtų pirmoji – ALEhouse.

ALEhouse – puikus craft beer restoranas, prekiaujantis craft alumi, kurį vežasi daugiausiai iš Amerikos. Tiesa, prasitampęs po Rygą, ALEhous‘e jau turėjau mažai laiko, tačiau ten gali imti viską kas papuola po ranka ir greičiausiai nusivylęs nebūsi. O imti ten tikrai yra ką – Double Stout, Double IPA, Triple IPA, Imperial porter, rauchbier ir t.t.. Įspūdingas asortimentas, kuris prasiplėtė vos man sugrįžus į Lietuvą. Užbėgus į restoraną/pub‘ą ten mane irgi pasitiko vos vienas barmenas, stoviniuojantis už baro. Persimečiau keliais žodeliais ir pradėjau rinktis alų kurį galėčiau parsigabenti už savo pinigų likučius. Buvo neįtikėtinai sunku pasirinkti, tiksliau buvo itin sunku ko nors atsisakyti. Dabar, turėtų būti dar sunkiau, nes jeigu susijungus su Alus Salons susijungė ir jų produkcija, ta vieta patapo verta nuodėmės. Kiek žinau, ALEhouse galima paragauti ir trijų rūšių jų verdamo alaus (Black Sheep stout and Bitter Poet Pale Ale and Prima Donna), o ateityje savininkų planuose – rūsyje įrengti mini bravoriuką, bei įsigyjus didesnį bravorą virti net dvyliką rūšių savo alaus, kurių receptai jau sudaryti. Apsilankę Rygoje tikrai nepasigailėsit. Aš žinau vieną, važiuosiu ten dar ne kartą. Maloni atmosfera ir didelis alaus pasirinkimas tikrai skatina sugrįžti, o pasiklausius tokių planų, net neabejoju, kad su kiekvienu apsilankymu mano nuomonė bent jau apie šį pubą/ restoraną/ parduotuvę taps tik dar geresnė.

ALEhouse pasirinkimas 2

Čia įdomus, olandų rašytas, straipsnis apie ALEhous‘ą anglų kalba.

Mano laimikis po šio karto buvo toks: 1x Trappistes Rochefort 10, 1x Trappistes Rochefort 8, 2x Mikkeller 19, 2x Orval, 2x Duvel, 2x Westmalle Trappist Tripel, 2x Rodenbach, 2x Guldenberg, 2x Chimay Tripel, 2x Crooked Moon Tattoo, 2x Gonzo Imperial Porter, 2x Southern Tier Double IPA, 2x Flying Dog Double Dog Double Pale Ale, 1x Hopin’ Frog Outmeal – Imperial Stout, 1x Hopin’ Frog Triple IPA Hop Dam, 1x Southern Tier Imperial Mokah, 1x Mikkeller Rauchstar, 1x Black Jack Porter. Ir visas šis turtas man kainavo apie 450 LT, bet buvo verta, ti-i-ikrai verta!

Keli patarimai keliaujantiems dėl alaus:

– Susidarykite lankytinų vietų (ne tik Rygoje) sąrašą. Pasinaudokite šiais internetiniais puslapiais: Tikras Alus ir RateBeer .

– Nesitikėkite rasti gero pasaulinio alaus supermarketuose už mažesnę kainą. Ten galite rasti nebent didžiųjų bravorų produkcijos. Išimtis Stockmann.

– Pigiai ir daug alaus Latvijoje negausite, pasiruoškite išleisti ganėtinai didelę pinigų sumą.

– Mano aprašytas vietas galima pasiekti pėsčiomis. Susiraskite patogią mašinų stovėjimo aikštelę (aš naudojau Radisson Blu Elizabete) ir eidami taip pat susipažinsite su miestu.

– Aplankytų vietų Facebook paskiros: ALEhouse; Bon Vivant.

14 Responses

  1. Baltas pavydas matant kokį belgiško alaus asortimentą pavyko paimt…Betrūksta tik Westvleteren 12. Braliukai tikrai žingsiu toliau nei mes, bent jau įvairaus alaus prieinamumo srityje ..:)

    • Ne tik prieinamumo. Pas juos ir įstatymų ribojančių gero alaus importą nėra.. :) Tikrai patariu nuvykt į Latviją, sunku bus išsirinkti ko nepirkti!

  2. Sauniai padirbejai:) Kelios lietuviu k. klaideles prasprudo, bet siaip puikiai!

    • Tai visada klaidų palieku, sunku redaguot savo tekstą :) Stengsiuos pasitaisyti.

  3. robertss

    kai latviai patys negamina gero alaus tai pas juos ir pilna uzsienietisko.o pas mus nemazai gero alaus tai toks alus butu nepopuliarus del to niekas ir neveza.jei ir leistu prekiauti stipriu alumi .vistiek jo daug neves nes lietuviai patriotai geria savo alu tuo labiau kad paskutiniu metu jau yra is ko rinktis.

    • Pastaruoju metu, kuomet Dundulis su Taura pradėjo džiuginti, tikrai atsirado gero ir skanaus alaus. Aišku visuomet turėjome ir kelis kaimiškus craftus, kurie buvo geriami, bet dažniausiai išsinešimui nelabai kur ir randami. Kad ir kaip džiaugčiausi šituo pagyvėjimu ir norėčiau, kad tik kuo daugiau lietuviai skanaus alaus virtų, vis dėlto šioje vietoje mes dar niekaip negalim lygiuostis su pasaulinės klasės užsienio (belgišku, anglišku ir kt.) alumi. Todėl tokia iniciatyva kaip bralukų būtų pagirtina ir sveikintina, o geras alus (nors ir ne lietuviškas, o alui “tautybė” tikrai nesvarbi) pritrauktų savų gerbėjų ratą. Geras alus visada liks geru alumi ir geros lietuviškos produkcijos tikrai per mažai, kad užsienio gamintojai staiga taptų visiškai nepopuliarūs ir neperkami. Be to didesnė konkurencija verstų ir mūsų daryklas labiau pasitempti.
      Ir šiaip, kaip pagalvoji, tai lietuviškumo tame aluje tik tiek, kad atitinkamą alų verdančio bravoro kapitalas dažniausiai yra lietuviškas, o pats alus yra kokios nors šalies alaus rūšies kopija. Reklama, žinoma visagalė, viską sulietuvint gali :)
      Trumpiau tariant, šiuo metu tikrai nematau tokio didelio pasirinkimo alaus srityje, kad galėtumėm teigti, jog jokio kito alaus mums nereikia, bet čia tik mano “du centai” :)

    • Populiariausio lietuviško alaus stilius – “pigus”. Todėl per pastaruosius metus nepaprastai išpopuliarėjo patriotinis baltarusiškas alus – importo kiekis šiuo metu siekia apie 10%.

      • Jau nepamenu kada paskutinį kartą taip saldžiai nusijuokiau perskaitęs komentarą, tiksliai į dešimtuką.
        “Mados” po truputį keičiasi į gerą, (na arba aš toks didelis optimistas ir visur matau tik šviesias spalvas) tai labai tikiuosi, kad pasikeis populiariausiojo alaus rūšis į šį tą subtilesnio nei neaiškios spalvos skystis peršviečiamoje plastmasinėje taroje. O tuo pačiu tokį gėrimą gamtoje (jei taip galima pavadinti daugiabučio kiemą Justiniškėse (neturiu nieko prieš šį mikrorajoną)) vartojančių vietinių palaipsniui mažės kartu su sovietinių apraiškų išgyvendinimu iš kasdieninės elementariosios kultūros. Belieka tik tikėtis, kad tokios grupės taps marginalinėmis mažumomis, tuomet bus galima drąsiai pasakyti, kad mados pasikeitė į gerąją pusę.

  4. Mano galva, situacija yra visiškai aiški. Per mažai Lietuvoje tokių žmonių, kurie alaus buteliukui galėtų skirti 5, 7, 10, 15, o gal net 20-50 litų. Lietuvoje vis dar nusistovėjusi nuomonė, kad alus kainuoja 2-3 litus ir didesnė suma jau yra nebepriimtina. Kai padaugės alaus mėgėjų, tauta pradės gerti kokybišką, skanų, gerą alų, tuomet atveš ir mums gero, idomesnio, išskitinio alaus, Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėt :)

    • Prieš pusę metų Lietuvos aludariai krovė į kelnes, kad angliško stiliaus elių nieks nepirks ir negers. Dabar, žiūrėk, norėdamas taurės Dundulio IPAos ar stouto ne visąlaik gausi.

    • Alaus baruose Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje alaus gėrėjų jau nestabina ir neglumina 10-13 lt kaina už bokalą elio, ar kokie 20-30 lt už didelį butelaitį belgiško alaus. Juk ir už vyno taurę taip labai nesilužoma pakloti 15 lt. Žinoma, tai nėra masinis alus ir nebus, bet to ir nereikia. Reikia, kad būtų tam tikras kiekis normalių, bent padoraus lygio aludžių ir parduotuvių, ir kuo didesnis pasirinkimas, o taip pat kad būtų vietinio įvairaus alaus žemesnėje kainų gamoje.

  5. ALEhouse’o “bitter poet”, “primadona” ir “black sheep” atkeliauja iš Olandijos. Labiausiai mane ten sužavėjo Mikkeller 10 IPA. KAI kvapnumo ir skanumo :)

    • Taip taip, galbūt susidarė klaidingas įspūdis, kad jie vietoj verda. Jie planuoja taip daryt, bet kol kas vežasi viską iš Olandijos. Olandų blogerių straipsnis apie ALEhouse’ą tikrai įdomus :) Aš dešimtuko jau neradau, bet nusipirkau Mikkeller 19. Jis dar laukia savo eilės mano bariuke ir tikiuosi nenusivilti :)

  6. […] blogeriai pagaliau atranda ir pasaulinę craft alaus sceną – Beergeek.lt rašo apie savo trumpą vizitą Latvijon. Modestas parsivežė keletą amerikietiškųjų, tame tarpe Flying Dog ir Founders legendų, o […]

Leave a Reply